Kasdienis lietuvių kalbos tobulinimas 1–4 klasėse per neformalųjį švietimą

Mūsų progimnazijoje pasibaigus pamokoms, nuskambėjęs skambutis dažnai reiškia skubėjimą namo. Tačiau nemaža dalis pradinių klasių mokinių vėl bėga į klases, kur jų su šypsena laukia visos dienos grupių mokytojos. Čia prasideda popamokinė veikla, skirta ne tik namų darbų ruošai ir smagiems žaidimams bei užsiėmimams, bet ir kasdieniniam, maloniam ne tik lenkų bei ir lietuvių knygų skaitymo ugdymo ritualui per neformalųjį švietimą.

Truputį pailsėję, mokiniai sėdasi į suolus ir atsiduria knygų pasaulyje. Šis laikas skirtas reguliariam ir įdėmiam lietuviškų knygelių skaitymui, kuris yra esminis siekiant tobulinti kalbos įgūdžius. Kas tyliai, kas pusbalsiu, vaikai panyra į pasakojimus, keliaudami po vaizduotės šalis. Perskaitę istorijas ar jų ištraukas, išsinagrinėję paveikslėlius, mokiniai aktyviai dalinasi patirtais įspūdžiais ir mintimis su draugais. Tokios diskusijos ne tik padeda geriau įsisavinti naują žodyną, bet ir skatina laisvai ir taisyklingai reikšti mintis lietuvių kalba. Knygų pasirinkimas didelis: kiekviename kabinete įrengta maža „bibliotekėlė“, o jeigu nerandama tinkamos knygos, mokiniai skuba į mokyklos biblioteką arba apžiūri koridoriuose pastatytas „namelių“ lentynėles, kuriose nuolat papildoma literatūra. Ši veikla praturtinama gražia bendruomeniškumo tradicija: reguliariai pas pirmokus ateina vyresnių klasių mokiniai (paprastai 5–8 klasių). Jie tampa mažaisiais mentoriais ir skaito mažiesiems pasakas bei įdomias istorijas lietuvių kalba. Šios popietės suteikia pirmokams progą išgirsti pavyzdinį lietuvišką tarimą ir intonaciją, o vyresniesiems – ugdyti atsakomybę ir viešojo kalbėjimo įgūdžius. Skaitydami knygas ir dalindamiesi jomis, vaikai lavinasi, ugdo savyje gėrį ir stato tvirtus lietuvių kalbos ir literatūros pamatus ateičiai. Taigi, anot rašytojo H. Ibseno, „Tu knygą pamėgsi, tave pamėgs visas pasaulis“.

                              Lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja ir VDM grupės vadovė Loreta Mažeikienė